„Teisingų“ žmonių bendruomenė

Rugsėjo 12 dieną Europos centro golfo klube buvo surengtas jau tradicinis golfo turnyras „VERSUS taurė 2009“. Tai buvo Lietuvos golfo federacijos (LGF) reitingo turnyras. Kaip ir ankstesniaisiais metais, dalyvių skaičiumi, o jų varžėsi 88, tai buvo vienas populiariausių sezono turnyrų.

 

„Turnyras buvo gerai organizuotas ir praėjo gana sklandžiai, − sakė Egidijus Baleišis, teisėjas, daugelio turnyrų prizininkas, patekęs į LGF reitinguojamų žaidėjų pirmąjį penketą, sertifikuotas „United States Golf Teachers Federation“ (USGTF) narys. – Kaip ir visuose turnyruose, būta šiek tiek žaidimo tempo sulėtėjimo, bet tai natūralu. Įsitekome į planuotas 5 valandas. Svarbu, kad žaidėjai pasiekė gerų rezultatų, daug kas pasiekė geriausius savo sezono rezultatus, ypač – stipriausioje pirmoje grupėje. Smagu, kad oras buvo labai tinkamas, ir susirinko tiek daug dalyvių.“

Golfas nuo kitų žaidimų ir sporto šakų skiriasi tuo, kad teisėjas visą laiką nestebi žaidėjų – pavyzdžiui, bendras Europos centro golfo klubo (ECGK) aikštyno ilgis yra daugiau nei 8 km – ir daugelis teisėjavimo aspektų yra grįsti pačių žaidėjų sąžiningumu ir disciplina. Kaip įprasta, turnyre žaidėjai, atsižvelgiant į jų meistriškumo lygį, buvo suskirstyti į grupes (angl. flight) po 4. Prieš startą kiekvienos grupės dalyviai apsikeitė rezultatų kortelėmis, kad pats žaidėjas nežymėtų savo paties rezultato.

Taigi vienam teisėjui viską sužiūrėti fiziškai neįmanoma, todėl iš pradžių jis stebi, kad grupės viena po kitos nustatytu laiku pradėtų žaidimą, o kai jis jau vyksta visame aikštyne, važinėdamas elektriniu golfomobiliu tik prižiūri, kad žaidėjai negaištų, o esant reikalui, teisėjas telefonu iškviečiamas įvertinti ginčytinos situacijos. 

„Didelių problemų nekilo, sulaukiau kelių skambučių, bet tai nebuvo ginčai, tiesiog žaidėjai nebuvo tikri, ar priims teisingą sprendimą. Aš net nevažiavau į vietą, viskas buvo aptarta telefonu“, − po varžybų sakė Baleišis.

 

Nugalėtojas – visuomet lauke

Turnyro nugalėtoją Edgarą Butrimą, „Danske banko“ Kredito rizikos vertinimo departamento direktorių, visą sezoną beveik kasdien galima sutikti golfo klube. Kiti žaidėjai juokauja, kad „jeigu kurią nors dieną nepamatai Butrimo, pagalvoji, gal žmogui kas atsitiko?“ Šiame banke yra nemažas būrelis golfo mėgėjų, aktyviai žaidžia 7–8 žmonės. Pagal šį „golfo rodiklį“ „Danske bankas“ išsiskiria iš kitų šalies kredito įstaigų, nors jiems netrukus pirštinę gali mesti „Nordea“ vyrai, kurių lyderis Giedrius Voveris, Valdymo komiteto narys, Verslo bankininkystės vadovas (HCP 22,3), antroje vyrų grupėje (HCP 18,1–32) užėmė 12 vietą. Kolegų palaikymo golfo laukuose akivaizdžiai trūksta Antanui Daniui (HCP 29,5), „Swedbank“ valdybos pirmininkui, nuolatiniam „Versus“ turnyrų dalyviui, šiemet vyrų grupėje (HCP 18,1–32) užėmusiam 29 vietą. 

„Šį sezoną žaidžiau penkis šešis kartus per savaitę, bent jau atvažiuoju pamušinėti, − sako Butrimas. – Žaidžiu jau ketvirtus metus. Kai banko vadovybė nutarė įdiegti programą, kad darbuotojai išmoktų žaisti golfą ir ramioje aplinkoje galėtų pabendrauti su klientais, ir aš į ją patekau. Man golfas „prilipo“. Kam nepatiko, tas daugiau nėjo.“

Pernai, kai buvo žemesnėje handikapo grupėje (handikapas (HCP) yra meistriškumo arba kvalifikacinio laipsnio įvertinimas; kuo mažesnis skaičius ir labiau artėja prie nulio, tuo žaidėjas geresnis. Pradedančiųjų žaidėjų handikapas, atsižvelgiant į tai, koks yra golfo klubas, dažniausiai būna 36 + arba 54, – red. past.) Butrimas yra laimėjęs nemažai turnyrų, šiemet – tai pirmoji pergalė. Prieš „Versus“ turnyrą jo HCP buvo 16,7, o po jo pakilo iki 15,5. 2009-ųjų metų sezoną nugalėtojas pradėjo turėdamas HCP 24, o 2008 metų − 36.

„Golfas yra toks žaidimas, kad vieną kartą žaidi gerai, kitą – prasčiau. Šiandien buvo gera diena – kai atsistojau smūgiuoti, jaučiau, kad pataikysiu. Ir praėjusį mėnesį rezultatai buvo gana stabilūs. Paskutinį kartą panašų rezultatą esu pasiekęs rugpjūtį. Šiandien tai – mano antras geriausias rezultatas per golfo žaidėjo karjerą“, − kaip ir pridera jo profesijos žmogui, gana santūriai džiaugėsi nugalėtojas.

Paklaustas, ar neatsibosta nuolat treniruotis ir žaisti lauke, kai žinai kiekvieną duobutę, kur yra koks grumstas ar šakelė, Butrimas sako, kad, žinoma, daug lengviau žaisti lauke, kurį gerai pažįsti, tačiau kiekvienas žaidimas yra skirtingas, nesvarbu, ar gerai pažįsti lauką: „Kiekvieną kartą muši skirtingus smūgius. Nesužaisi dviejų tokių pat žaidimų. Tuo golfas ir įdomus.“

 

Geriausias rezultatas – antras...

Yra įdomus golfo niuansas: per turnyrą gali pasiekti geriausią dienos rezultatą, tačiau netapsi nugalėtoju. Reikalas tas, kad stipriausių grupių rezultatai buvo skaičiuojami pagal „Stroke net“ sistemą, kai iš žaidėjo pasiekto rezultato – smūgių skaičiaus (angl. stroke gross) yra atimamas jo handikapo skaičius. Todėl dažnai pasitaiko, kai blogesnį dienos rezultatą pasiekę žaidėjai pagal „stroke net“ sistemą aplenkia geriausiai tą dieną žaidusį varžovą. Taip atsitiko ir per „Versus“ turnyrą. Tądien absoliučiai geriausią rezultatą pasiekė Donatas Puodžiukynas, 18 duobučių sužaidęs 80-čia smūgių. Butrimui prireikė 84 smūgių, tačiau jo HCP buvo 16,7, o Puodžiukyno − 11,8. Skaičiuojant rezultatus, HCP skirtumas lėmė Butrimo pergalę.

 

Kaip pašnekovas vertina šį niuansą?

„Kartais pikta, nes sužaidi tikrai gerai, bet su nerimu lauki blogesnį handikapą turinčių žaidėjų rezultatų, ir jie dažnai aplenkia. Taip atsitiko ir šiandien. Tačiau nėra ko liūdėti – mano rezultatas yra neblogas, ir tuo esu patenkintas, − kalbėjo antrąją vietą iškovojęs kaunietis Puodžiukynas, agentūros „ALP reklama“ vadovas. – Be to, žaidžiau gerame „flaite“ – su Arnoldu Balčiūnu, Rolandu Gaidžiu – mūsų lyderiais, geriausiais „stroke“ žaidėjais.“

Puodžiukynas žaidžia ketverius metus, o pradėjo neįprastai. Su šeima buvo išvykęs į Angliją sutikti Naujųjų metų. Braitone pro automobilio langą jis pirmą kartą pamatė, kaip ant jūros kranto žaidžiamas golfas. Grįždamas tokį pat vaizdą matė Belgijoje.

„Tada supratau, kad reikia nusipirkti lazdas ir eiti žaisti. Lazdas nusipirkau ir pastačiau į kampą, nes Lietuvoje nebuvo laukų. Žaisti mokėmės Lapėse, pirmuosius metus neišėjome iš treniruočių aikštės. Dabar esu Lietuvos rinktinės narys, − sako gera nuotaika ir entuziazmu trykštantis vyras. – Mano „namų“ laukas yra Sostinių golfo klubas, o Lapėse pažaidžiam tik iš pagarbos Vytautui Motiejūnui, kuris pirmasis Lietuvoje pradėjo populiarinti golfą.“

Per turnyrą Puodžiukynas pagerino savo handikapą.

„Sezoną pradėjau turėdamas HCP 19. Šiandien pagerinau nuo 11,8 iki 10,6. Jei kitąmet darbų bus mažai, rezultatai bus geresni, − šypsosi Puodžiukynas. – Man patiko padėtis Latvijoje. Pirmųjų jų 50-ies žaidėjų handikapai vidutiniškai yra 6, 5, 3. Mums yra ko siekti. Mes maždaug 2 ar 3 metais atsiliekame nuo latvių, nes jie pradėjo anksčiau. Latviai savo ruožtu vejasi estus. Man teko žaisti su trečiuoju latvių žaidėju, kurio handikapas yra 0. Turėdamas HCP 12, laimėjau pirmąsias 9 duobutes. Tai didelis pasiekimas. Žaidėme daug ir intensyviai – per 4 dienas − 90 duobučių. Pralošėme tik paskutinėse duobutėse. Mūsų žaidėjai yra 100% mėgėjai, o Latvijoje yra minančių profesionalų slenkstį. Su latvių 16−17 metų jaunimu žaisti labai sunku, nes jų geri pagrindai, o mes išmokome žaisti patys, neturėjome trenerių. Jiems reikia tik tobulėti, o mes dar turime persilaužti.“

Lietuvos rinktinės nario klausiame, kiek jis, 30-metis vyras, dar gali tobulėti kaip sportininkas? 

„Manau, kad iki kokių 40-ies amžius neturi reikšmės. Paskui, jeigu esi pasiekęs gerą lygį, tavo privalumas yra nebe jėga, o puiki smūgio technika. Dar šiandien mums, vyresniesiems, yra lengviau, bet po kokių 10 metų nei Kornelijaus Balikonio (15 m.), nei Gedimino Markevičiaus (10 m.), kurie jau nuo pat pradžių turi teisingą svingą, nei jėga, nei gudrumu neapžaisime. Taigi nederėtų tikėtis, kad Gaidys ar aš būsime Lietuvos ateitis. Mes tik palaikysime dvasią, o į priekį judės jaunimas“, − svarsto Puodžiukynas.

Nors, palyginti su pirmąja banga, dabar žaisti golfo ateina mažiau žmonių, tačiau naujokų esama. Puodžiukynas tuo džiaugiasi, nes yra įsitikinęs, kad jei nebus konkurencijos, nebus ir tobulėjimo. Jis tikisi, kad rimtais golfo žaidėjais taps ir abu jo 6 bei 10 metų vaikai.

Trečiąją vietą užėmęs Mikaelis Ljungbergas (HCP 10,5), UAB „Paroc“ finansų direktorius, Lietuvoje gyvena ir dirba nuo 1995 metų. Žaisti golfą pradėjo dar būdamas 8-erių Švedijoje , bet vėliau buvo priverstinė 12 metų pertrauka, nes Lietuvoje nebuvo golfo laukų. Santūrus švedas savo rezultatu patenkintas, nors sakė, kad atvyko nelabai gerai išsimiegojęs.

„Pradžia buvo labai sunki, pirmose 5 duobutėse praradau 3 kamuoliukus, bet paskui pradėjo sektis labiau. Šiaip nesu turnyrų žaidėjas, prizai ar iškovotos vietos − ne taip svarbu. Man labiau patinka žaisti sau, savo malonumui arba su gerais draugais. Stengiuosi pažaisti bent kartą per savaitę, − po varžybų sakė Ljungbergas. − Šis laukas teikia iššūkių, bet jo būklė nėra labai gera. Tačiau čia labai smagu pažaisti, treniruočių laukas tarp 1 ir 10 duobutės – viskas labai arti. Man patinka ir šio klubo atmosfera, žmonės gali pasėdėti restorane, kuris yra prie pat ridenimo aikštelės, labai paslaugus jo personalas, čia smagu užkąsti ar išgerti.“

 

Martyniuk šeimos komanda

Moterų grupės (HCP 0–35,9) nugalėtoja, nuolatinė „Versus“ turnyrų dalyvė Svetlana Martyniuk, tądien taip pat pasiekusi vieną geriausių savo sezono rezultatų, žaidimu buvo patenkinta, nors pradžia ir jai buvo sunki. „Iš pradžių jaudinausi. Po antro smūgio kamuoliukas įkrito į vandenį. Jau kirbėjo mintis viską mesti ir grįžti į klubo pastatą, bet ne – susikaupiau ir nutariau žaisti, kovoti dėl kiekvieno smūgio. Pirmoji pusė nebloga – 46 smūgiai.“

Svetlana sako, kad golfą žaidžia visa jų šeima, o jai didelę įtaką daro sūnus Olegas (HCP 8,6), buvęs sportinių šokių Lietuvos čempionas ir pasaulio vicečempionas, jau baigęs šokėjo karjerą ir pasinėręs į golfą. Moteris sako, kad jis yra labai darbštus ir sportiškas, o sūnaus požiūris į golfą jai labai padeda.

„Versus“ kalbinti golfo žaidėjai kalbėjo, kad vieniems buvo „jų diena“, kiti teigė, kad tai buvo „ne mano diena“. Svetlanos klausiame, ar yra kokių nors aplinkybių visuma, kad ji galėtų teigti, jog šiandien tikrai yra „jos diena“? Ar ji tai jaučia dar prieš pirmąjį smūgį?

„Per varžybas žaisti sunkiau nei savo malonumui, kai viską darai atsipalaidavęs. Kai labai stengiesi, įtampa kartais pakiša koją. Tie, kurie turi „single handicap“ – mažiau nei 10, žaidžia stabiliai, jų smūgiai stabilūs, gali šiek tiek suklysti, bet visas žaidimas iš esmės yra sustyguotas. Žaidėjų, kurių HCP 15 ir daugiau, žaidimas nėra toks stabilus. Todėl jie ir sako: „Ne mano diena.“

Dabar Svetlanos HCP yra 23,3, o sezono pradžioje buvo 26. Jos tikslas – 18. „Prisimenu, kai pradėjome žaisti su Laimute Drazdauskiene. Ji turėjo 36, paskui 25. Kai HCP buvo 24, ji pasakė: „Aš žinau, kokios yra mano galimybės, pasiekiau savo ribą ir tikrai geriau nežaisiu.“ O dabar jos HCP yra 13. Tai aš gerai prisimenu ir galvoju, kad ir aš galiu pagerinti savo žaidimą. Didžiausia mūsų problema – trumpa vasara. Tik pajunti žaidimą, malonumą, nuotaika pakyla – ir jau ruduo. Norint siekti tikrai gerų rezultatų, reikia gyventi šiltuosiuose kraštuose. Štai jei Ainė Martinkėnaitė daugiau dirbtų, jos rezultatas tikrai būtų puikus. Bet aš džiaugiuosi, kad jau galiu ir su Aine, ir su Laima pasivaržyti.“

Kalbėdama apie jaunimą, Svetlana mini vienintelę iš mergaičių – 13 metų Miglę Rusteikaitę, bet ji žaidžia tik Sostinių klube ir kartais − Ispanijoje.

Šiemet Svetlana praleido tik vienas varžybas – „Danske Match Play“. Jai nepatinka, kai reikia žaisti prieš kitą žmogų, ji nemėgsta su kuo nors rungtis, labiau patinka žaisti vienai, grumtis su savo emocijomis. Jai netrukdo ir aplinka. Nors golfo taisyklės draudžia kalbėti, kai varžovas ruošiasi smūgiuoti, Svetlana tikina, kad tai jai – ne problema. Anot pašnekovės, visi gali kalbėtis, kiek tik jiems patinka – juk profesionalai žaidžia stebint tūkstančiams žmonių, ir jeigu jauti, kad aplinka – žmonės ar prastas oras – daro poveikį, vadinasi, tu nesugebi susitelkti žaisti.

Pasiteiravome, ar, pavyzdžiui, golfo turistui svarbiausia yra graži aplinka, kraštovaizdis, jis žaisdamas „turistauja“?

„Pirmuosius penkerius metus ir man pagrindinis dalykas buvo gamta bei jos grožis. Tuo tikrai mėgavausi. Tada sūnus man pasakė: „Mama, kai tu nematysi, kas yra aplink, kas ką daro, koks yra oras, tada tu pradėsi žaisti, kad pasiektum kuo geresnį rezultatą,“ – prisimena moterų grupės nugalėtoja.  

 

Paneigti mitai ir stereotipai

„Versus“ turnyras, be kita ko, dar kartą paneigė kai kuriuos neteisingus Lietuvoje sklandančius su golfu susijusius mitus. Pirmasis – golfas yra nerangių pensininkų žaidimas ir jis net nelaikytinas sportu. Todėl miestuose, biuruose ir kabinetuose sėdimąjį darbą prie kompiuterių dirbančių vyrų ir moterų, nuolat į darbą važinėjančių automobiliais arba visuomeniniu transportu, klausiame: kada paskutinį kartą gryname ore greitu žingsniu nuėjote bent 8 kilometrus? Toks yra bendras ECGK laukų ilgis. Ką jau kalbėti apie tai, kad įveikiant tuos kilometrus reikia vežtis savo golfo krepšį, sustoti, pasirinkti lazdą, susikaupti, susitelkus ir kontroliuojant visą kūną – nuo rankų pirštų ir riešų iki pėdų – atlikti bent 2–4 treniruojamuosius konkretaus smūgio judesius ir paskui smūgiuoti bent 80 kartų (tiek smūgių prireikė geriausią rezultatą pasiekusiam golfo žaidėjui), o tolimi smūgiai reikalauja nemenkų fizinių pastangų. Tai – apie fizinį ir psichologinį krūvį.       

Dėl žaidėjų amžiaus. Golfas geras tuo, kad jį gali žaisti bet kokio amžiaus žmonės. Vyriausieji turnyro žaidėjai jau įžengę į septintąją dešimtį, o jauniausiajam – Gediminui Markevičiui (HCP 18,7) – tik 10 metų.

Gedimino tėtis advokatas Vytautas Markevičius (HCP 16,9), turnyre užėmęs ketvirtąją vietą, sako, kad sūnus Gediminas, pradėjęs žaisti būdamas aštuonerių, privertė išmokti ir jį.  

„Pirmą kartą į klubą atvažiavome, kai „Audi“ surengė golfo pristatymą. Pabandžiau, ir visai neblogai sekėsi. Gal dėl to, kad žaidžiu tenisą, − pasakoja advokatas. − Aš juokauju, kad jei pataikai į kamuoliuką, skrendantį 200 km/h greičiu, tai čia, į stovintį – vieni juokai. Iš tiesų golfe emocijų gal net daugiau nei tenise – reikia ilgiau išlaikyti sutelktą dėmesį, o tai nėra lengva emociniu, psichologiniu požiūriu. Pažaidžiu savaitę golfą, nueinu į teniso treniruotę ir pagalvoju: ko aš čia kankinuosi, golfas daug maloniau. Iš tiesų golfas smagus emocijų požiūriu, o tenise gauni daugiau adrenalino. Kita vertus, vienas kitam tikrai netrukdo.“

Markevičius sako, kad sūnus Gediminas žiemą žais tenisą, o vasarą − golfą. Ir dukra Birutė, dabar gyvenanti Prancūzijoje, pradėjo žaisti golfą, ir žmona Aušra šiemet taip pat prisijungė prie šeimos golfo žaidėjų. Tačiau Gediminas – lyderis, ir ne tik šeimoje: anksčiau vykusiame vaikų turnyre per pirmąsias 9 duobutes nuo artimiausio varžovo jis atsiplėšė 18 taškų.

Gediminas sako, kad žaidimas pradėjo patikti ne iš karto, gal po metų, bet dabar jis žaidžia nuoširdžiai. Kaip jis jaučiasi tarp gerokai vyresnių „dėdžių“? Sako, kad gerai. Ar niekas neskriaudžia? Ne. O kai jis „dėdes“ „nuskriaudžia“ geresniais smūgiais? Čia už sūnų atsakė tėtis: „Kai pradėjo gerai žaisti, pradėjo gerbti.“

Šiemet Gediminas tapo Latvijos jaunimo (iki 11 metų) čempionu. Pavasarį jo HCP buvo 36, o dabar − 18,7.

„Jei Gediminas tobulės tokiais tempais ir kitąmet pasieks maždaug HCP 10, tada gal reikės ką nors galvoti, gal sudaryti galimybių pažaisti keletą savaičių ir žiemą“, − svarsto tėtis, kuris, pradėjęs žaisti su sūnumi, pernai rugpjūtį pirmą kartą dalyvavo varžybose, o po „Versus“ turnyro jo HCP − 16,6.

„Dažniausiai žaidžiame kartu su Gediminu, tačiau prisijungė ir 25 metų brolis, tik šiemet pradėjęs žaisti, nes pamatė, kad mes praktikuojame teisingą veiklą. Iki šiol su vyresniuoju sūnumi dažniausiai žaidėme tenisą, dalyvavome mėgėjų turnyruose. Dabar jis sako, kad golfas – geresnis žaidimas. Jis teisingai pradėjo ir per šią vasarą nemažai išmoko“, − sako Markevičius ir priduria, kad jam labai patinka golfo žaidėjų bendruomenė: „Geri ir teisingi žmonės.“

Šeimos aspektas labai svarbus Svetlanai Martyniuk.

„Viskas priklauso nuo šeimos – vaikams labai svarbus tėvų pavyzdys. Mano vaikai – 23 ir 25 metų sūnūs. Dažnai būna, kad sulaukus tokio amžiaus tėvų ir vaikų ryšys susilpnėja, o mes, visa šeima, nuolat bendraujame, daug laiko kartu praleidžiame golfo laukuose. Tai – didelis malonumas ir privalumas. Nereikia manyti, kad tai labai brangu, šeiminė narystė teikia daug privalumų“, − sako moterų grupės nugalėtoja.   

Dar vienas mitas –labai brangus golfo inventorius. Iš tiesų, kaip ir bet kurioje srityje ar sporto šakoje, pasirinkimas yra didžiulis, taip pat ir kainų skirtumas. Galima vieną lazdą įsigyti už 4 tūkst. Lt, bet pradedantieji žaidėjai pirmąjį naudotų lazdų komplektą su krepšiu per internetą nusiperka už 300 −500 Lt ir puikiausiai jomis žaidžia. Viskas priklauso nuo požiūrio ir poreikio. Turnyre buvo žaidėjų, kurie krepšius vežiojosi elektriniais nuotoliniu būdu valdomais vežimėliais, buvo ir tokių, kurie kelias lazdas tarsi strėlių dėtuves mažuose krepšiuose nešiojosi ant peties. Vienas tokių – Vykintas Misiūnas (HCP 36). Nors per varžybas krepšyje daugiausia gali būti 14 lazdų, jis žaidė su trimis – geležine 7 numerio lazda (angl. iron) tolimiems smūgiams, pleištine lazda (angl. pitching wedge) ir ridenimo lazda (angl. putter).

„Turiu visą komplektą lazdų, bet jų kol kas nenaudoju. Nusprendžiau, kad pirmiausia reikia išmokti žaisti su geležinėmis lazdomis. Dabar man reikia tik pagrindinių „ironų“, o kai išmoksiu gerai žaisti su šiomis, tada imsiu ir kitas, − sako Misiūnas, bendroje (HCP 32,1–36) grupėje, žaidusioje pagal „Stableford“ sistemą, užėmęs 15 vietą. – Dažnai naujokai iškart griebia „vudus“ ir „draiverius“, kad kuo toliau numuštų kamuoliuką. Mano užduotis – išmokti techniškai ir tiksliai smūgiuoti. Aš pažiūriu, kaip žaidžia senukai suomiai ar amerikiečiai: jie nėra fiziškai stiprūs, nenumuša toli, bet pataiko ten, kur reikia.“

Misiūnas, rimtai pradėjęs treniruotis vos prieš keletą mėnesių, pastebi, kad tobulėja ir neabejoja, kad ateis laikas, kai ir jis rankas paims ir sunkiąją golfo artileriją – tolimiausiojo smūgio lazdą (angl. driver).

„Versus“

 

Golfo restoranas – įveikiamas iššūkis

Trečius metus Europos centro golfo klube veikiantis restoranas „Da Antonio“, kurio lauko terasos staleliai stovi prie pat išpuoselėtos ridenimo treniruočių aikštės (angl. green), jau tapo neatsiejama klubo dalimi. Kituose klubuose iškabos jau pasikeitusios, tačiau šis sugebėjo prisitaikyti prie specifinės klubo aplinkos, golfo žaidėjų įpročių ir išlaikyti aukštos klasės restorano kartelę.

Alvyda Eigminienė, „Da Antonio“ restoranų tinklo direktorė, sako, kad darbas golfo klube – nuolatinis profesionalumo išbandymas.

„Turi prisitaikyti prie sezoniškumo, labai skirtingų klientų srautų, įvairių poreikių“, − vardija ji. Gauti tai, ko tikisi, turi ir čia pažaisti atvažiavęs, ir į laukus skubantis golfo žaidėjas, ir tiesiog ramiai laiką nuostabioje vaizdingoje aplinkoje atvykusi praleisti šeima su mažais vaikais.

„Jie visi gali tikėtis vieno – visada šviežio ir skanus maisto“, − bendrą vardiklį nurodo Eigminienė. 

Golfo laukuose įrengtas restoranas prisitaikė prie kintančio lankytojų srauto, − sukūrė neįmantrių, gana universalių patiekalų, populiarių ir kituose „Da Antonio“ restoranuose Vilniuje, valgiaraštį. Atskiras valgiaraštis visada parengiamas golfo turnyrams. Pavyzdžiui, „Versus“ golfo turnyro dalyviai galėjo užkąsti trijų rūšių salotų, dienos sriubos, o antrųjų patiekalų sąraše siūlyta makaronų, koldūnų ir jautienos, vištienos arba lašišos kepsnių. „Patiekalų sąrašas neilgas, bet tik taip, dirbdami užmiestyje, mes galime užtikrinti visų jų kokybę ir šviežumą“, − pabrėžia restoranų tinklo vadovė.

Eigminienė džiaugiasi, kad šiais metais restoranas jau gali savo klientams pasiūlyti pasaulio golfo klubuose įprastą paslaugą – golfomobiliu tiesiai į laukus žaidėjams pristatomus užkandžius. „Karštos kavos ar arbatos puodelis vėsiame, ryto rūke paskendusiame lauke gali pranokti įmantriausius patiekalus“, − dėkingų žaidėjų emocijomis džiaugiasi „Da Antonio“ vadovė.

Restoranas šiemet, kaip ir ankstesniais metais, Europos centro golfo klube veiks tol, kol čia bus žaidėjų – viskas priklausys nuo oro sąlygų. „Būna labai miela jau ankstyvą pavasarį sulaukti golfo žaidėjų skambučių, kad jie jau treniruojasi laukuose ir labai nori gardaus mūsų maisto. Reaguojame operatyviai ir pradedame naują sezoną net anksčiau nei būname suplanavę“, − iššūkių nebijo restoranų tinklo direktorė.

„Versus“

 

"VERUSU taurė 2009" rezultatai

HCP 0-18 vyrai, "Stroke net"

Vieta	Vardas, pavardė	HCP	Stroke Gross	Stroke Net
1.	Edgaras Butrimas	16,7	84	67
2.	Donatas Puodžiukynas	11,8	80	68
3.	Mikael Ljungberg	10,5	81	70
4.	Vytautas Markevičius	16,9	87	70
5.	Robertas Poškus	16	88	72
6.	Oleg Martyniuk	8,6	82	73
7.	Evaldas Čižinauskas	10,8	84	73
8.	Vilhelmas Antanaitis	16,9	90	73
9.	Arnoldas Balčiūnas	10,1	84	74
10.	Rolandas Gaidys	6,5	82	75
11.	Darius Krasaitis	8,1	85	77
12.	Pierre Norgren	10,3	88	78
13.	Rimantas Kupstas	8,2	88	80
14.	Eimutis Likadzijauskas	15,8	96	80
15.	Tomas Skėrys	14,1	95	81
16.	Marius Bružas	14,6	97	82
17.	Virginijus Rutkauskas	17,5	100	82
18.	Ernestas Butrimas	14,7	100	85
19.	Nikolaj Martyniuk	11,2	98	87
20.	Kornelijus Baliukonis	6,7	95	88
21.	Kęstutis Martinkėnas	18	0	-18

 

HCP 18,1-32 vyrai, "Stroke net"

1.	Linas Paulauskas	30,1	93	63
2	Vytautas Bučas	24,3	94	70
3.	Saulius Budvytis	30,1	100	70
4.	Young Sam Kim	25	97	72
5.	Vytautas Rickus	25,6	99	73
6.	Aidas Kupčinskas	27,2	100	73
7.	Arūnas Bagdonas	29,6	103	73
8.	Edvardas Volskis	25,7	100	74
9.	Romas Karpavičius	19	94	75
10.	Marius Paulauskas	24,3	99	75
11.	Vidas Morkūnas	20,8	97	76
12.	Giedrius Voveris	22,3	99	77
13.	Alfgirdas Tamošiūnas	24,4	101	77
14.	Rimas Kalvaitis	28,2	105	77
15.	Gediminas Markevičius	18,7	97	78
16.	Linas Plienius	18,9	97	78
17.	Egidijus Slanina	20,4	98	78
18.	Gediminas Levickis	22,8	101	78
19.	Juozas Belickas	26	104	78
20.	Donatas Gurnys	26,6	105	78
21.	Antanas Butrimas	18,9	98	79
22.	Alius Bakanovas	20	99	79
23.	Audrius Liepus	30,8	110	79
24.	Egidijus Bernotas	31,8	110	79
25.	Oridijus Čaplikas	18,6	99	80
26.	Anatolijus Faktorovičius	26,7	107	80
27.	Vytautas Stukas	18,3	99	81
28.	Mindaugas Jonaitis	24,5	107	82
29.	Antanas Danys	29,5	113	83
30.	Rolandas Kazlauskas	31	114	83
31.	Alfredas Rimidis	21,3	105	84
32.	Artūras Jonkus	29,2	113	84
33.	Igoris Uba	23,3	109	86
34.	Lazaris Soloveičikas	26	112	86
35.	Linas Pajeda	18,1	107	89
36.	Igor Leontjev	24	115	91
37.	Gediminas Mamkus	18,6	111	92
38.	Arsenij Leontjev	25,3	117	92
39.	Ridas Žulys	26,1	0	-26

 

HCP 0 - 35,9 moterys, Stroke net

1.	Svetlana Martyniuk	23,3	96	73
2.	Džeralda Kondratienė	32,2	108	76
3.	Eleonora Sakalauskaitė	28,1	108	80
4.	Goda Telksnytė	32,4	112	80
5.	Regina Kunigelienė	28,8	120	91

HCP 32,1 - 36 bendra, Stableford

1.	Vygintas Domarkas	34	40
2.	Edvinas Elenskis	36	38
3.	Giedrius Oliškevičius	36	36
4.	Rytis Rimdeika	36	34
5.	Vygintas Jarašūnas	33,5	32
6.	Džilda Antanavičienė	36	30
7.	Ruslanas Muravjovas	36	28
8.	Juozapas Budrikis	36	28
9.	Antanas Laurušas	36	27
10.	Jonas Elenskis	36	26
11.	Arūnas Starkus	36	26
12.	Evaldas Kulbokas	36	25
13.	Sandra Valančauskaitė	36	24
14.	Algirdas Budreckas	36	24
15.	Vykintas Misiūnas	36	24
16.	Gasparas Kazlauskas	34,5	23
17.	Simona Preišegalavičienė	36	22
18.	Karolis Samušis	36	21
19.	Julijus Grigaliūnas	36	16
20.	Vilius Bernatonis	36	16
21.	Renė Budrevičienė	36	14
22.	Ilkka Laipio	36	11
23.	Ernestas Petrulis	36	10

 

Specialios nominacijos

„Longest drive“ vyrai -  Rolandas Gaidys

„Longest drive“ moterys - Eleonora Sakalauskaitė

„Closest to the pin“- Saulius Budvytis

„Stroke gross“ 1 vieta - Donatas Puodžiukynas