Moko pajusti žaidimo malonumą

Europos centro golfo klube šį sezoną dirbantis profesionalus golfo treneris (PGA narys nuo 1990 metų) britas Austinas Curtis – lyg nulieta golfo žaidėjo skulptūrėlė. Smulkaus sportiško sudėjimo golfo profesionalas sako pats kadaise iš pirmo bandymo supratęs, kad golfas tarsi sukurtas jam. „Noriu, kad ir mano mokiniai visų pirma pajustų malonumą žaisti golfą, pagautų šią bacilą. Ne kiekvienam lemta tapti Tigeriu Woodsu, bet šio sporto malonumą gali pajusti kiekvienas“, – savo kaip mokytojo filosofiją „Versus“ atskleidžia Curtis.

– Koks buvo jūsų kelias į golfo aikštyną?

– Britui sunku išvengti pagundų užsukti į golfo lauką – jų mūsų šalyje per 3 tūkstančius. Vaikystėje išbandžiau daugybę sporto šakų, bet 12 metų pirmą kartą atėjęs į golfo lauką likau čia visam laikui. Jau iš pat pradžių pamačiau, kad man gerai sekasi žaisti, suėmė azartas, pradėjau labai daug treniruotis, ypač per mokyklines atostogas. Palengva per 10 metų priartėjau prie PGA. Tada – ketveri metai mokslų PGA, kasmet laikant ne tik žaidimo, bet ir jo teorijos, verslo vadybos, golfo klubų valdymo ir net žolės, technikos priežiūros egzaminus.

– Kokios akimirkos jūsų sportinėje karjeroje buvo sunkiausios? Ar niekada nesuabejojote dėl savo pasirinkimo?

– Sporte retai nutinka stebuklų – turi labai daug ir nuosekliai treniruotis, nepaisydamas traumų, asmeninio gyvenimo sunkumų. Tam reikėjo ir kantrybės, ir motyvacijos. Lengva nebuvo, bet niekada, net paauglystėje nebuvo apnikusios abejonės, kad pasirinktas kelias – mano. Be to, teko ir tenka daug keliauti, žaisti skirtinguose klubuose, sutikti daug naujų žmonių – tai įdomu.

– Žinau, kad karjeroje buvo vienas sunkus momentas, kai jums dėl ydingos lazdos laikymo technikos niekaip nepavykdavo pakilti aukščiau 9 handikapo lygio. Kaip įveikėte šią kliūtį?

– Iš tiesų aš pradėjau žaisti savarankiškai, be didelio teorinio pasirengimo ir gerų trenerių, tad įpratau laikyti lazdą taip, kaip man patogu. Tačiau pasiekus tam tikrą aukštą lygį man sunkiai sekėsi smūgiuoti tiksliai, kamuoliukas skriedavo ne tokia trajektorija, kaip jį smūgiuodavau. Tai buvo mano klaida: laikydamas lazdą taip, kaip įpratęs, jaučiausi puikiai, tačiau man niekaip nesisekė pasiekti aukštesnio žaidimo lygio. Paklausiau patyrių trenerių patyrimo ir sunkiai, laužydamas ilgametį įprotį prisiverčiau, išmokiau save lazdą suimti kitaip. Po to per 5 metus mano handikapas pakilo nuo 9 iki 1.

„Mėgaukis golfu“ – taip būtų galima pavadinti mano pamokas“, – sako britas golfo profesionalas Austinas Curtis, šį sezoną dirbantis treneriu Europos centro golfo klube.

– Aš noriu, kad žmonės gerai jaustųsi žaisdami golfą. Nebūtinai siekti tapti labai geru žaidėju – tai ne kiekvienam įmanoma fiziškai. Aš mokau žaisti patogesnėse, medžių ir vandens neapsuptose teritorijose. Leidžiu savo mokiniams pažaisti: labai sunku išmokinti žaidėją mušti kamuoliuką tiesiai 250 metrų, bet apmokyti žmogų žaisti maždaug 30 metrų atstumu nuo vėliavėlės – ne taip sunku ir teikia daug malonumo. Štai čia aš ir koncentruojuosi – daug žaidimo aplinkui ridenimo aikšteles. „Mėgaukis golfu“ – taip būtų galima pavadinti mano pamokas. Be to, vaizdo kamera įrašinėju savo golfo pamokas ir po to naudodamiesi specialia kompiuterio programa su mokiniu galime „iš šalies“ peržiūrėti klaidas, palyginti smūgių techniką su tikrų golfo profesionalų judesiais.

– Ar pirmojoje pamokoje galite įvertinti, ar mokinys gali tapti geru golfo žaidėju?

– Visų pirma golfą, kaip ir kitus sportinius žaidimus, lengviausia išmokti žaisti, kol dar esi vaikas, tada greičiau mokaisi, nesigėdiji klaidų, esi vikresnis, lankstesnis. O šiaip golfui nereikia ypatingų fizinių duomenų, bet bus sunku, jeigu esi labai nelankstus ir prastos koordinacijos. 

– Kaip vertinate Europos centro golfo klubo laukus, kuriuose dirbsite šį pusmetį?

– Tai labai gera, graži vieta puikiame kraštovaizdyje atokiau nuo miesto – čia tiesiog malonu būti. Bet golfo laukas čia nėra lengvas, jame tyko daug iššūkių: čia daug medžių, vandens telkinių, tad smūgiavimo panorama siauresnė.